Išpažintis #19
Nesijaučiu kaip mama, tiesiog. Realiai nuo pat vaiko gimimo draugauju su PPD- feilas žindant, 24/7 klykiantis vaikas, aš visa dužus visom prasmėm. Keletą savaičių laikiausi ale didvyriškai, kad viskas čia ok, baby blues ir panašiai. Bet kai niekur nedingo tos emocijos, jos tik kaupėsi, intensyvėjo jau kreipiausi pagalbos - vaistai, terapija, the whole package.
Bet blem, nu aš iki šios dienos nesijaučiu mama. Nesuprantu dažnai, ko jis verkia, kai sako mamos (ir tėčiai) supranta ko vaikui reik iš verksmo - ta prasme kas tai? Na jo nesu gal jau totaliai nesusigaudanti, bet nesijaučiu esanti savo vaiko eksperte ir man taip gėda dėl to. Tada būna baisu net išvaryt kur nors - į miestą, žmones, nes neduok dieve kas nors pamatys, kokia nenormali mama, nesusitvarko su savo vaiku.
Aš 100% myliu savo vaiką, leidžiu kiekvieną sekundę su juo, niekada neleidžiu išsiverkt pačiam, darau ką galiu, kad nuramint, bet tas jausmas kad va ok vaikeli,, suprantu, tu alkanas ar pan - nu nėr.. ir pradžioj visi tik kartojo, kad gi reik laiko, suprasi, išmoksi, bet jaučiu, kad visi čia kalbėjo apie kokius pirmus tris mėnesius, nes dabar tai jau net iš mamos savo sulaukiu klausimų “bet dabar tai tau jau viskas aišku, ane?” Nu tai va. Labai sunku daryti kažką kiekvieną dieną ir tame jaustis visišku feilu.
Išpažintį komentuoja psichologė Romena Kačinienė:
Yra įvairių, skirtingų "mamų variantų". Ar gali būti, kad jūs tikitės iš savęs būti tam tikra mama ir jei tokia nesate, nusprendėte, kad esate bloga? Tuomet įsivardinkite sau, kas jūsų nuomone yra ideali mama? Peržvelkite kiekvieną punktą ir paklauskite savęs, ar tai apie jus? Ar tai tinka jums asmeniškai?
Esu tikra, didelė dalis idealios mamos bruožų jūsų asmenybei bus svetima, tuomet kam to siekti? Kita dalis bruožų bus tokie, kuriuos jums pačiai norisi turėti ar mokėti, bet nepavyksta. Tuomet būtų svarbu pagalvoti, kaip šias savo savybes ar elgesį ugdyti. Jeigu negerai jaučiatės mamos vaidmenyje, susikurkite sau patogų, autentišką mamystės variantą. Būkite ne tokia mama, kuria "reikia" būti, bet tokia mama, kuria NORITE būti. Savo vaiko ekspertais tampame tik su praktika, darydami daugybę klaidų ir iš jų mokydamiesi.
Dar galima skaityti arba klausti kitų, bet išgirsite skirtingų nuomonių, todėl galutinį sprendimą vistiek turėsite priimti jūs. Motinystės įgūdžiams formuotis laiko limito nėra. Per pirmuosius mėnesius atsiranda įgūdžiai pasirūpinti fiziniais vaiko poreikiais, bet perskaityti visus kitus dalykus mokomės visą gyvenimą. Kuo labiau vaikas auga, kuo daugiau jis moka, tuo daugiau turime išmokti ir mes. Savo vaiko pažinimo procesas nėra baigtinis, jis nuolatinis. Kad galėtumėte perskaityti vaiką, jūs turite būti atvira ir prieinama, turite būti ryšyje su juo. Tai padaryti sunku, jei neišbūta jūsų pačios vaikystė. Kai jūsų vidinis vaikas labai ryškus, gali būti sunkiau pasirūpinti savo vaiku, todėl šiuo atveju aš skirčiau laiko vidinio vaiko tyrinėjimui ir užauginimui.