Išpažintis #24

Kažkokie dvejopi jausmai kankina.

Nuo rugsėjo mėnesio jaučiu tuštumą viduje, kurios niekaip negaliu užpildyti. Auginu 2,8 metų todlerį, vaikas judrus, tikrai ne ramunė,. Labai užsispyręs, tai iškęsti jo charakterį tiktrai reikia daug kantrybės , kuri dažnu atveju pratrūksta, nuo juoko iki ašarų, nuo ašarų iki pykčio. Bet kaip visur rašo, kad laiminga mama- laiminga šeima. Tai dabar kad to pasiekti, reikia kažkaip susirinkti save. Kaip minėjau pradžioje – tuštuma. Atrodo šeima pilnavertė, vyras, vaikas, būstas, tačiau manyje apsigyveno keistas , nerimastingas jausmas.

Tikiu, kad tai gali sietis su atitolusiais santykiais su vyru, mažiau sex, nebėra romantikos, tik buitis rutina ir vaikas. Bet jeigu atvirai, - jis manes netraukia. Nenoriu nei aš su juo sexo nei aplamai gyventi. Būtinai turiu po šio sakinio pabrėžti, kad jis nėra koks pabaisa mušantis mus, jis tikrai geras vyras rūpestingas, išvaizdus. Bet mano vidiniai demonai pradėjo tai ignoruoti. Nežinau kas darosi su manimi. Ar tai rutina, ar tai dar kažkas… Padėkite susivokti!

Išpažintį komentuoja psichologė Dovilė Barkutė:

Pakalbėkime apie tuštumą apskritai. Jausmas dažnai apibūdinamas kaip beprasmybė, tikslo stoka, ryšio su kitais praradimas.

Ta pati tuštuma gali signalizuoti apie depresiją ar nerimą. Gal įvyko kažkokie reikšmingi pokyčiai gyvenime, traumos (kodėl būtent nuo rugsėjo pradėjote jausti tuštumą?).

Rašote, kad jei norite laimingos šeimos – reikia laimingos mamos. Tačiau priminsiu, jog šeimoje ne tik mama turi būti, bet ir moteris. Dažniausiai vidinė mama visada konkuruoja su vidine moterimi, kažkuri daugiau ar mažiau dominuoja, o Jūsų atveju susidaro pirminis įspūdis, kad įvyko kažkas, kas sutrikdė šių energijų vidinius srautus. Kas per kamuojantys vidiniai demonai? Demonai, kaip rašote, gali būti įvardijami kaip jūsų norai, troškimai, agresija, pyktis, tai yra viskas, ko yra norima ir ko yra bijoma. Ar tiems demonams tenka kovoti su angelais – su morale, su kritika, su saviverte? Kas nutiko, kad reikia susirinkti save? – galbūt tame tarpe susigrąžinti prarastą ir moteriškumą ir motiniškumą? Padėti susivokti nėra taip paprasta. Tai laiko ir pastangų reikalaujantis darbas.

Esu psichodinaminės terapijos atstovė, tad labai trumpai, per savo praktikuojamo metodo prizmę paaiškinsiu, jog sėkmingam savęs suvokimo keliui svarbūs 3 punktai:

pirmiausiai reiktų išsikelti konkrečius skundus (1),

apibrėžti aiškius norus (2),

sąžiningai suprasti, kokie yra poreikiai (3).

Tuomet formuoti tikslus ir užduotis.

Tai vadinama terapiniu darbu.

Kiekvienai istorijai ir jos vertinimui yra taikomi tam tikri psichologiniai filtrai ir parametrai, kas išryškėja pasakojime: realus gyvenimas ir fantazijos apie jį, istorijos apie santykius, traumos, „negatyvo zona“ – tai, kas yra nutylima. Kur slypi simptomai? – psichikoje, kūne, santykiuose, išoriniame pasaulyje. Charakteris ir konflikto vieta. Identitetas.

Prisiliesti prie daug momentų, kad suprasti, kokie yra realūs žmogaus norai:

- Išsivaduoti iš ... (pvz. kančios, skausmo, priklausomybių)

- Pakeisti ... (pvz save, savo gyvenimą)

- Įgyti ... ( pvz ramybę, džiaugsmą, norus, tikslus)

- Atsakyti į klausimus... (pvz. už ką? Kas kaltas? Ką pasirinkti? )

Tad visoje šitoje jausmų sumaištyje gali būti ir gera naujiena : savęs pažinimo kelias yra be galo įdomus, intriguojantis ir į daug nežinomųjų atsakantis procesas. Ir tokiais atvejais, kai nerimastingumo jausmas, tuštuma auga ir pradeda trukdyti kasdieninį įprastą gyvenimą, geriausia būtų kreiptis ne „salės pagalbos“ patarimo, bet kreiptis į specialistą, kuris Jums pačiai padėtų susivokti, kas vyksta su Jumis.