Išpažintis #32

As taip bijau.

Bijau kad net supykina, bijau taip kad norisi ziureti i viena taska, o kunas sustinges ir negaliu pajudeti, taip jauciuosi butent sia akimirka. Nekenciu savo vyro, nebepasitikiu juo. Musu santykiai buvo nuostabus, bet viskas pasikeite kai tik gime vaikas.

Jo gimine lisdavo pas mus lankyti vaiko kas antra diena, nedave ramybes man ka tik pagimdziusiai, duodavo patarimus is serijos “reikia naujagimiui vandens, ne tik mamos pieno, jei jus neduosit savo vaikui tai as duosiu jums nematant”, del to nuolat konfliktuodavau su vyru, negalejau pakesti tokiu daznu sveciu.

Vyras vietoje to kad butu su seima, po darbo uzsiimdavo savais maloniais reikalais, pramogaudavo o as budavau viena su vaiku, buvo labai sunku, reikejo pagalbos, bet jos man reikejo is vyro o ne jo gimines, kuriai baisu buvo patiketi savo vaika.

Paskui kai vaikas paaugo vyras juo susidomejo, nes gi vyresnis jis idomesnis, galima ir pasisneketi ir kazka nuveikti, papirkinejo zaislais, idomiomis veiklomis, vaikas tiesiog “persimete” ant jo, tarp musu atsirado didziule konkurencija kuris prisivilios vaika, vyras jo is ranku dabar nebepaleidzia, griztam mes is darbu o vaikas is darzelio, vyras arba vienas su juo stengiasi kazka nuveikti, as netrukdau, isleidziu, Atsirado antras vaikas -sunus, juo vyras visai nesidomi nes gi maziukas, as su vaiku nuolat ant ranku, o i pirma vaika galiu tik paziureti, daug progu su juo pabuti neturiu, vyras ji visiskai okupaves, mazoji i rankas retai paima.

Santykiai su vyru paslijo iki galo, susikapojam del pirmojo vaiko arba retai bet del kitu priezasciu iki visisko proti netekimo. Dazniausiai barames del to kad jis negraziai su manim sneka prie vaiko, nepagarbiai, rekdamas. Susitaikius pasizada to nebedaryti, nes gi vaikas negali augti tokioje aplinkoje, bet paskui vel tas pats. Vaikas jau su manim pradeda nepagarbiai sneketi, kartoja vyro frazes.

Galiausiai prieinam skyrybu tema, kurios metu jis sako, kad nera tokiu pinigu, kurie neissprestu klausimo kam liks pirmas vaikas. As issiskirciau su tuo zmogumi, bet taip bijau netekti savo vaikuciu, nenoriu dalintis vaikais, noriu to iprasto - kas antras savaitgalis tevui, o cia jis grasina kad pinigai sutvarkys viska ir as neturesiu pirmojo vaiko- jis bus jo.

Išpažintį komentuoja psichologė Dovilė Barkutė:

Ačiū už tai, kad dalinatės savo istorija. Tikrai sudėtinga būtų komentuoti Jūsų baimes dėl to, kad „nėra tokių pinigų, kurie neišspręstų klausimo dėl vaiko globos“. Tam yra teisė. Imperatyvios įstatymo normos. Teismų praktika.

Nėra taip paprasta, netgi ypatingai sudėtinga vaiką atimti iš Motinos, išskirti šeimoje esančius vaikus.

Man daugiau iš Jūsų trumpo teksto norėtųsi Jūsų paklausti, ar galite sąžiningai pati sau atsakyti, kiek vyras, suprasdamas šitą Jūsų baimę, manipuliuoja Jumis tuo? Ar tos baimės yra realios ir pagrįstos? Tokias baimes geriausiai galėtų išsklaidyti šeimos ginčuose specializuojantis teisininkas. Nes šalia visų grasinimų dar rašote, kad vyras su Jumis kalba ir nepagarbiai ir pakeltu tonu. Norėtųsi iškelti ir savivertės klausimą.

Šiandien nesutiksime psichoanalitiko, kuris nežinotų garsios Donaldo Winnicotto frazės „nėra tokio dalyko kaip vaikas. Yra vaikas ir jo mama.“, norėdamas pabrėžti ryšio tarp motinos ir vaiko, bei motinos globos svarbą. Ar ta konkurencija yra pagrįsta? – kiekvienam vaikui svarbus ryšys su abiem tėvais. Jei vyras papirkinėja žaislais, Jums nebūtina atsakyti tuo pačiu taip, kaip nebūtinai reikia su kiekvienu vaiku praleisti 100 procentų vienodai laiko – tiesiog tas praleidžiamas laikas turi būti kokybiškas. Dabar konkuruojate Jūs su vyru, vėliau vaikai konkuruos dėl dėmesio jiems. Noriu tik priminti, kad esate Mama ir iš vaiko šito niekas negali atimti. Nei meilės Jums, nei noro būti kartu.

Užklausoje nėra informacijos, kodėl tik vyro giminė nori padėti globoti vaiką, o ar turite ką nors iš savo artimųjų rato, kuo galėtumėte pasitikėti prižiūrint mažiuką?

Tie pirmieji metai Moteriai yra be galo sunkūs tiek fiziškai, tiek emociškai, nes taip gamtos sudėta, kad būtent jai tenka didžioji dalis atsakomybės rūpintis mažyliu. Ir praktikoje labai dažnai susiduriu su scenarijumi šeimose, kai pradžioje tai būna diadiniai mamos – vaiko santykiai ir tik po truputį įsitraukia tėtis.

Ir kad ir kaip keistai beskambėtų, kartais labai sunkiai sekasi reikalauti iš vyro suprasti tai, ką supranta/kaip jaučiasi besilaukianti, ar ką tik mama tapusi moteris. Ne paslaptis, kad naujagimis tam, kad turėtų galimybę patenkinti visus savo poreikius ir būtų saugus, turėtų būti sąjungoje, vienovėje su Motina. Tad šioje vietoje noriu Jus tik padrąsinti ir pagirti, jog esate šaunuolė, stipri Moteris ir Mama, kuri nors ir labai sunku, savo abiem vaikučiams įdiegia esminį pamatą – saugumo jausmą Jums būnant kartu su jais, šalia. Ir jokie žaislai ar pramogos šito niekada nepakeis. Vaiku manipuliuoti labai lengva, bet geriau atsakykite į klausimą, ar nėra lygiai taip pat manipuliuojama ir Jumis?