top of page
  • Writer's pictureMIS

Išpažintis #39

Tapusi mama susipažinau su kita mama, nes mano aplinkoje tiesiog visa šūsnis bevaikių draugių, tad normalu, jog norisi atrasti naujų draugių-mamų. Tik ties čia pamiršau, kad kai kurios mamos linkusios LYGINTI VAIKUS.


Draugystė atrodė faina, nuoširdi, žmogui paklojai visas savo gyvenimo istorijas, visas bemieges ir pravertas naktis, kai vaikas nemiega. Bet... staiga tau kala ignora. Tiesiog va taip. Imi klausi, kas nutiko, kodėl nebebendrauja, ir sužinai, kad žmogui atrodo, jog tavo vaikas tobulas, o jos ne :) wtf. Ką? Verki, nesupranti, vėl verki. Nes tau rūpėjo, nes buvo tokia jauki draugystė... dabar sėdžiu ir klausiu savęs - ar pavydas gali užėst draugystę? Kad tu ta mama, kuri chill palikt savo pirmagimį ir išvaryt out, o ji ne. Kad tavo vyras apsiima migdyt vaiką, o jos ne. Kad tu visur tampaisi su vaiku, o ji neišeina iš už kiemo ribų?


Niekada nebūčiau susapnavus, kad motinystė kažkam įneša tiek daug pavydo, o kažkam nuoširdaus liūdesio. Kodėl reikia lyginti vaikus, kai jie visi skirtingi? KODĖL? Gyvenu su baime, kad neduok die kai kažkuri draugė susilauks vaiko ir jai šarabanai galvoj susisuks ir spjaus į mūsų draugystę, nes jai kažkas nesiseka, o man sekasi... cmon...


Išpažintį komentuoja psichologė Romena Kačinienė:


Sunku šios išpažinties autorei pridurti kažką naujo ar pakomentuoti, nes galiu tik paantrinti ir nusiųsti palaikymą.


Taip, lygintis yra destruktyvu. Taip, pavydas sugriauna santykius. Labai nemalonu ir skauda būti atstumtai bet kokiu pagrindu. Tikrai sunku priimti, kad ryšys, į kurį sudedate daug nuoširdumo ir atvirumo, ir kurį vadinate draugyste, pasirodo yra vienpusis.


Artumas tarp žmonių yra labai skirtingo gylio. Aš, asmeniškai, šio santykio nevadinčiau draugyste, labiau bičiulyste, bendryste. Galbūt viena iš priežasčių, kodėl autorei taip skauda ir yra tokia, kad ji santykius palaikė daug gilesniais ir prasmingesniais, nei jie yra iš tiesų. Kai esame pavydo objektais, labai svarbu dalykų nepriimti asmeniškai: tai ne apie mus, tai apie juos, mes viską darome gerai ir tikrai "ne per gerai".


Kartais į tokias situacijas reaguojame puldami teisintis ir įrodinėti, kad mūsų gyvenimas "nėra toks geras, kaip atrodo išorėje". Tenka stebėti. kaip susitikus kelioms mamoms, prasideda "pas ką blogiau" varžybos. Tai vadinama "kelti savo vertę kito žmogaus sąskaita" ir tai yra manipuliacija. Visai kas kita paprastai dalintis savo rūpesčiais ir sunkumais, nesivaržant. Net jeigu tai tiesa ir išorėje dalykai matosi kitaip nei iš tiesų yra namuose, vargu ar verta žeminti ir mažinti save vardan to, kad kitas jaustųsi lygesnis su mumis. Jei kažkas nori išeiti, jis išeis.

726 views0 comments

Recent Posts

See All

Comments


bottom of page