Išpažintis #44
Jau praėjo 2 metai po vaiko gimimo ir kazkuria diena susimasciau kad as neturiu jokio gyvenimo dziaugsmo.tas neturiu turiu galvoje,kad nesukelia man niekas dziaugsmo arba nebemoku juo dziaugtis.
2 metai su vaiku buvo tragedija nemiegai,alergijos zodziu fuck,nors viskas ligo. isejau i darba biski socializacijos galvojau bus good,bet darbai atejo lavina,darzas ligos ir tiesiog pastebiu,kad niekas neteikia dziaugsmo is visur kyla problemos isvaryt kazkur kai katorga gristi labiau pavarges nei atsigaves. Vienai isvaryt nelabai gaunas, nelabai turiu su kuo, o kai ir isvarau mintys kaip vaikas kaip sekas ir t.t.nors su teciu jie visiskai geria buna ir pan. Su vyru ir santykiai geri, bet be jokio laiko kartu .grista i telefa ir jam ok. pabut iseit dviese ner kaip.ir tiesiog berasydama jau matau kad tik visur matau problemas ir nieko dziaugsmingo.
Tai gal klausimas ar grizta tas gyvenimo dziaugsmas ir kaip ji susigrazinti....ir tik ne visi laikas sau ir bla bla,nes nu neduoda jis man dziaugsmo ir cia uzsideti kauke pagulet nu ner man cia kazkoks dziaugsmas basic stuff. Kaip vel ismokt surast graziu dalyku ar kaip neleist vien juodom mintim uzplust....ar cia jau tiesiog motinyste ?
Išpažintį komentuoja psichologė Romena Kačinienė:
Ne, tai nėra motinystė, tai yra perdegimas ir/ar depresijos simptomai.
Žinoma, kad gerą savijautą galima susigrąžinti. Yra du keliai tai padaryti. Vienas jų, kaip aš vadinu "iš vidaus į išorę". Peržiūrėti visas savo gyvenimo sritis ir įsivertinti, ką norėtumėte keisti. Jei nesijaučiate laiminga, vadinasi gyvenate ne pagal save, kažkuriuo momentu save praradote, išdalinote kitiems, išsibarstėte. Išpažintyje labai aiškiai aprašėte kas nedžiugina ir kas neįdomu, didysis iššūkis bus surasti kas visgi džiugina. Kas ir kokia jūs esate patraukus vaiką, vyrą, darbą? Kas liks? Ko neatims jokie žmonės ir jokie sunkumai? Kitas kelias yra "iš išorės į vidų". Čia tai, ką išpažinties autorė apibendrintai pavadino "laikas sau".
Mintis tokia, kad keičiant išorinius dalykus, visada neišvengiamai keičiasi ir vidinė savijauta. Kai atrodau, rengiuosi taip, kaip noriu, turiu laiko ir pinigų sau, nueinu, aplankau, darau tai, kas man patinka, visada keičiasi ir nuotaika, emocinis fonas. Pozityvo atneša priminimas sau ko pasiekiau, kaip "užaugau", kur nukeliavau, kuo tapau. Ko trūksta jūs ir taip žinote, bet ką jau turite?
Gyvenimo džiaugsmą ir viltį pažadina planų, projektų turėjimas ir įgyvendinimas. Ne tik darbinių, bet ir gyvenimiškų. Mokymasis kažko naujo, savęs auginimas, kūryba (nebūtinai menas). Kabintis į gyvenimą padeda santykiai. Pirmiausia, pasirūpinti ir sušildyti santykius su vyru arba kitaip juos išspręsti. Parašyti, pakviesti draugą, kurį senai apleidote, susisiekti su šeimos nariais, galbūt užkalbinti nepažįstamąjį ar kolegą. Laimė ir gyvenimo džiaugsmas nėra daiktai, kuriuos turime arba ne. Tai procesas, savijauta, kurią reikia kurti. Gyvenimas tikrai gali būti gražus ir šviesus, ir jūs kaip tik tokio esate verta.