Išpažintis #46
Šiandien jaučiuosi blogai. Todėl, nes esu palikta viena namuose su sergančiu kūdikiu. Nes esu visiškai iškritusi iš socialinio gyvenimo, neturiu laiko tik sau, draugėms, išvykoms. Vyras mane tikrai išleistų į visas 4 puses, bet vaikas žindomas, buteliukų nepripažįsta ir esu pririšra prie jo. Bet ne tame esmė. Kasdienybė yra kokia yra, stengiuosi išmokti ją priimti. Bėda ta, kad vyras toliau gyvena savo spcialinį gyvenimą: dirba, išeina į žmones, pas draugus, būna be mūsų su vaiku, nes savaitei išvykstame pas senelius.
O uoga ant torto, kad jau antrą kartą nuo vaiko gimimo jis palieka mane su vaiku, o pats išvyksta į keliones su kolektyvu. Ne workation. O pramoginės korporatyvinės kelionės po nuostabiausias užsienio šalis. Man, kaip nuo 2019 m niekur nekeliavusiai, sėdint per dienas su vaiku namie, beprotiškai skauda, kad jis mus paliko. Nors racionalus protas supranta, kad negali uždaryti žmogaus. Bet gal jis turėtų atsisakyti tokių išvykų? Sakiau, kad mane tai skaudina ir tokiu elgesiu jis dar labiau mane gramzdina į liūdesio duobę, bet jis to nesupranta. Nuoširdžiai nesupranta.
Mamos, ar aš pagrįstai pykstu? Nes jo šeima, draugai palaiko jį…
Išpažintį komentuoja psichologė Romena Kačinienė:
Situacija iš tiesų dviprasmiška. Viena vertus, kiekvienas iš tėvų turi teisę turėti savo laisvalaikį, savo erdvę, atskirą nuo šeimos. Tik mamai šia teise yra sunku laisvai pasinaudoti kol ji pririšta prie fizinių vaiko poreikių. Kita vertus, natūralu tikėtis, kad vyras dažniau rinksis šeimą, ne draugus ar pramogas. Klausimas, kiek dažnai šios pramogos vyksta, skaičiuojant ne tik šias dvi keliones? Nes kai mums skauda, esame linkę dalykus matyti padidintai.
Taip pat vyrą sunkiau išleisti kai jis aktyviai dalyvauja šeimos gyvenime, daug padeda, tuomet tikimasi, kad padės visada ir kiekvienas jo išėjimas tampa akcentuotu. Taigi, įvertinus objektyviai, kiek dažnai šie išėjimai kartojasi? Nes galime turėti ir atvejį, kur moteris laiko visus keturis namų kampus, o vyras gyvena tarsi dar vienas jos vaikas. Kyla klausimas, kiek jūsų šeima turi bendro socialinio gyvenimo? Kiek dažnai išeinate, išvažiuojate visi kartu? Ar pakankamai laiko praleidžiate dviese? Ar kuriate pasimatymus kaip pora, ne kaip tėvai? Ar pagal galimybes, moteris turi nors kiek laiko ar erdvės sau? Vyras ne tik turėtų "išleisti" žmoną, bet ir pats ją pakviesti.
Kol moteris panirusi į motinystę, jis galėtų būti tas, kuris įtraukia ir palaiko žmonos socialinį gyvenimą, ne tik savo. Kai kasdienybėje dėmesio sau ir vienas kitam pakanka, daug lengviau būna išleisti kažkur sutuoktinį vieną. Kai moteris teigia "aš jam sakiau", visada pasitikslinu "kaip" sakė? Dalinosi savo jausmais ir atvirai paprašė ar kaltino, priekaištavo, piktinosi. Dažniausiai renkamės neskaudinti žmonių, jei juos mylime ir jie mums brangūs, bet jeigu mus puola, imame gintis ir kovoti, nebegirdime kas mums sakoma. Taigi, ne visus "jis žino, kaip aš jaučiuosi" galime užskaityti.