Išpažintis #48
Esu ištekėjusi 6 metus ir jau 5 metus žinau, kad tai ne mano “sielos draugas”. Jei tokių buna. Jau kelis metus sapnuoju sapnus su kitais vyrais, kaip myliuosi, kaip leidžiu laiką su jais. Ir jie vienas už kitą nerealesni, bet tik sapnuose.
Ko nesiskiriu? Nes abejoju, nes kartais buna gražiu akimirku, nes turime dar mažas mergytes. Nes budamas toks, padarė mane stipresnę (kai pačiai viską reikia galvoti, nuo kas bus pusryčiams -nes jam tinka betkas iki kaip namus apstatyti ar kokia terasa daryti, nes velgi jis nori kad tik man butu “geriau”. Norėčiau kažką tokio atrasti ar suprasti, kad jis man tinkamas. Bet jis turi tas pačias problemas kaip turejo mano tėtis. Su tėčiu neišsprendžiau tai ir čia manau neišspresiu.
Išpažintį komentuoja psichologė dr.Gita Argustaitė-Zailskienė:
Tik jūs pati galiausiai žinosite, koks sprendimas jums tinkamiausias: skirtis ar pasilikti. Abejoti tokioje situacijoje visiškai normalu. Aš galiu tik padėti šiek tiek plačiau apmąstyti kai kuriuos jūsų įvardytus aspektus.
Pirmiausia – apie tai, kad norisi „sielos draugo“ ir ilgitės kitokio bendravimo. Jei jaučiate, kad vyras nėra jums artima siela, suprantu, kad jums trūksta jausti šilumą, intymumą ir trauką.
Sapnuose patiriate tai, ko labai norisi. Jie apgaulingi, nes su jokiu žmogumi realybėje nebus vien tik laimė, seksas ir gerai praleistas laikas, tačiau tokie sapnai gali tapti atspara pamąstymams apie tai, ko išties labiausiai pasigendate. Tad kaip tuose sapnuose jaučiatės? Ką juose veikiate, kai leidžiate laiką su kitais vyrais? Kuo kitoks pojūtis būti jumis sapne negu jumis tikrame gyvenime? Ko išties trūksta jūsų santykyje su vyru, kad jis būtų toks kaip sapne? O gal trūksta per daug ir iš tikrųjų nėra, kaip santuokos mėginti pagerinti?
Minite, kad daug dalykų yra jūsų atsakomybė, nes vyras nori, kad jums būtų geriau. Įsivaizduoju, kad tai gali sekinti. Norėdamas, kad jūs pati pasirinktumėte, kad jums būtų geriau, vyras atiduoda į jūsų rankas atsakomybę už sprendimą, to sprendimo išsakymą ir greičiausiai vykdymą. Tokiu būdu sprendimas jums gal ir palankus, bet darbo gaunate daug. Kažin, ar nuo to jums tikrai geriau. Jei manote, kad vyras taip elgiasi vedamas gerų norų, gal verta pamėginti jam pasakyti, kad priiminėti visus sprendimus jums yra tik blogiau, o ne geriau? Sakote, kad norėtumėte suprasti, ar vyras jums tinkamas.
Svarstau, o kas yra tas tinkamas vyras? Ar tai apie jausmą, kuris aplanko, būnant kartu? Ar apie kokias nors charakterio savybes, būdo bruožus? Tikriausiai jausmą galima pakurstyti, jei abu poros nariai stengiasi, o štai su charakteriu sunkiau. Kaip ten bebūtų, suaugęs žmogus keičiasi lėtai, pamažu, ir tai – tik jei nori keistis ir mato tame prasmę. Iš teksto nesu visiškai tikra, ar jūsų minėtos vyro ir tėčio problemos yra tai, ką aprašėte, ar už laiško slypi dar koks nors esminis sunkumas.
Sakyčiau, kito žmogaus problemų tikriausiai neišspręsite, bet jei norisi, galima pabandyti spręsti judviejų santykio ir bendravimo problemas. Kitaip tariant, mėginti pakeisti tai, kas liečia ir jus, o nėra vien tik vyro vidiniai dalykai. Tegul mano komentaras neskamba kaip mėginantis jus nukreipti į skyrybų ar pasilikimo pusę. Sprendimą priimsite pati, o pakeliui į jį skatinu giliau pažvelgti į tai, ko jums norisi, ir apsvarstyti, ar galima ir ką galima keisti.