Išpažintis #53
Visi sako ,,mėgaukis kiekviena akimirka, nes jos greit praeina ir vaikas užauga”, bet aš jaučiu, kad kasdien noriu, kad jis greičiau užaugų. Nesimėgauju, o laukiu. Atrodo, kad bandau kiekvieną dieną prastumti laiką ir kaskart laukiu jo miego laiko, nes tada prasideda mano ,,gyvenimas”. Bijau, kad vėliau gailėsiuos savo tokiomis mintimis, bet nieko negaliu su savim padaryt.
Išpažintį komentuoja psichologė - psichoterapeutė Sigita Pūrienė:
Labas,
Ačiū, kad parašei šį laišką. Tikiu, kad rašei, nes viliesi gauti atsakymą, ką daryti su savimi, kur save padėti, kad jautumeisi laiminga mama, kaip ir ,,visos kitos mamos“. Pasistengsiu atspindėti tai, ką pajutau iš tavo laiško ir gal bent šiek tiek nukreipti, link kur galėtum judėti.
Girdžiu tave, matau tavo nuovargį ir nustumtus poreikius į paraštę. Kai rašai, kad nori, jog vaikas greičiau užaugtų, koks poreikis slepiasi po šiais žodžiais? Kada vaikai užauga? Kai būna 5 ar 18 metų? Greičiausiai tau norisi, kad vaikas ne užaugtų, o kad reikėtų juo mažiau rūpintis. Mažiau rūpintis vaiku lygu daugiau rūpintis savimi. Gal norisi daugiau ramybės, daugiau laiko sau, daugiau artumo su vyru, ar tiesiog daugiau miego? Ir visi šie norai legalūs, būtini.
Turbūt tavo užspausti norai, nuovargis ir neišsipildę motinystės lūkesčiai kaip ledkalnis -matosi tik paviršius, o po vandeniu slepiasi viskas, kas telpa po žodžiais ,,ai vėliau, dabar neturiu kada’’. Ir tai tave slegia. Nesijauti gerai nei būdama su vaiku, nei nebūdama su juo.
Kai ilgą laiką netenkini savo poreikių, esi pastovioje frustracijoje ir negali pasirinkti, ką pirmiau daryti, eiti su vaiku į lauką, pagaminti valgyti, išplauti indus, tada eini link depresijos. Būsiu atvira, ir aš ilgą laiką taip gyvenau, laukiau, kada vaikas užmigs ir tada prasidės ,,gyvenimas”. Gyvenimas šiuo atveju reiškia, kad aš pagaliau tenkinsiu savo poreikius, ypač autonomijos – darau tai, ką aš noriu ir kaip noriu. Auginant vaiką šis poreikis būna kažkur nustumtas, nes tenkiname vaiko poreikius. Ir tai viena iš priežasčių, kodėl mums taip sunku.
Na, o dabar, apie tai, ką daryti. Prioritizuoti save. Sveikos motinystės apibrėžimas – aš patenkinu vaiko poreikius, jei reikia, savo poreikius atidedu, bet susiplanuoju, kada patenkinsiu tai, ko negaliu padaryti dabar. Pavyzdžiui, noriu susitikti su drauge kavos, bet šiuo metu turiu prižiūrėti vaiką. Tada nenubraukiu šio savo noro, kaip ,,ai, kažkada”, o imuosi veiksmų ir suplanuoju savo laiką, taip, kad galėčiau tą poreikį patenkinti. Gal skamba sunkiai, neįmanomai, bet verta saves paklausti – kiek ilgai aš galiu gyventi pamiršus visus savo norus? Kiek ilgai aš ,,negyvensiu”?
Sakai, kad ,,Bijau, kad vėliau gailėsiuos savo tokiomis mintimis, bet nieko negaliu su savim padaryt.“ Tai - tavo legalūs jausmai ir mintys. Jei šiuo metu jauti nuovargį, nusivylimą, tai reiškias, kad taip ir jautiesi. Nebėkime nuo tų jausmų. Bet klauskime, kokius poreikius aš nustūmiau, kad dabar taip jaučiuosi? Ieškome papildomų rankų, pagalbos, kad to buvimo sau ir tik dėl savęs bent kažkiek atsirastų. Gal tada ir pradėsime gyventi ne tik vakarais, bet ir dienomis.
Apkabinu ir palaikau,
Psichologė – psichoterapeutė Sigita