Jaučiu širdgėlą.. Mano sesė pagimdė antrą vaikutį, mergytei tik antra para, o jau sesė palūžo ir nakčiai davė mišinuko, kad geriau išsimiegotu.. Nes pirmoji naktis buvo labai sunki ir kabėjo ant papo.. nežinau kodėl taip suregavau aš, bet toks jausmas, kad ji į mane metė akmenį.. pati savo mažylį išmaitinau 1.1mėn.. žinau kokia sunki pradžia, bet nepasidaviau ir maitinau.. suprantu, kad tai jos vaikas ir man nereikia kištis, bet man skauda.. ji manęs niekada nepalaikė kai maitinau ir vis kai jai išsiliedavau, visada kišdavo, kad duot mišinuką..
Ačiū D.. turiu palaikanti vyrą, kuris neleido pasiduot.. bet kaip nejausti tos širdgėlos, tik pagimdžius buvo užsivedus, kad maitins, tik pirma naktis buvo prasta, jau kiša mišinuką… kaip nejausti to jausmo, kad jai padėt ir sakyt maitink, juk taip nuostabu ir koks ryšys su vaiku...
Išpažintį komentuoja psichologė Romena Kačinienė:
Iš tiesų, kodėl ši situacija jus taip stipriai sujaudino? Viena vertus, jūs mylite seserį, ji jums rūpi ir tai labai gražu. Iš kitos pusės, jūs tarsi gyvenate sesers gyvenimą, bandote ją sukontroliuoti, pamokyti, ištaisyti, išauklėti. Jūs tarsi varžotės, kieno motinystė geresnė.
Tvirtai žinau, kad kiekvienai naujai mamai yra labai reikalinga sesė, draugė, kuri besąlygiškai priimtų ir palaikytų ją su visais "durnais" sprendimais, nepatarinėtų ir jos netaisytų, tiesiog būtų šalia bet kada, kai tik prireikis.
Mūsų visų užduotis yra padėti tik ką užgimusiai mamai kuo greičiau pasijusti eksperte ir savo vaiko žinove, o ne kažko neišmanančia ir nekompetetinga kvailute; užtenka to, kad ji pati savimi abejoja, todėl geriau padrąsinkime, ne kritikuokime. Jei klausia, galime pasidalinti savo žiniomis, bet sprendimą palikime priimti jai pačiai.