Ar normalu, kad noriu antro vaiko, nes tikiuosi patirti kitokią motinystę? Su pirmu buvo ir vis dar yra žiauuuriai sunku, nes neramus vaikas, daug verkė ir verkia, ištisai ant rankų ir pan. Kai kas nors pasako, kad yra ramių vaikų, netikiu, bet tikrai tokių mačiau ir kažkaip viliuosi, kad man ta korta iškris, o jei ne, tai kad sunkiau už pirmą vaiką tikrai nebus. Jaučiuosi blogai, nes juk tiesiog turėčiau norėt daugiau vaikų, o dabar vaikausi gal kažkokios iliuzijos.
Išpažintį komentuoja psichologė - psichoterapeutė Sigita Pūrienė:
Labas,
Girdžiu tave ir tavo jausmus. Iš tavo laiško supratau, kad tavo motinystės patirtis neatitiko lūkesčių. Galbūt vietoj idiliškos ramios motinystės, kvepiančios obuolių pyragais, saldžiai miegančiu mažyliu ir eforija, susidūrei su visai kitokia realybe. Neramus ir labai daug nuolatinio kontakto norintis vaikelis kiekvienai mamai yra didelis iššūkis. Labai lengva pamesti save tarp nuolatinės netvarkos, zyziančio vaiko ir besikaupiančių nepadarytų darbų, kuriems reikėjo dviejų tavo rankų. Dažnai tokiai mamai vienintelis noras, kad vaikelis nurimtų ir pagaliau leistų ramiai pabūti, ar pasidaryti tai, ko nespėjai jam būnant ant rankų. Ar išgyvenai kažką panašaus?
Kai pasakoji, kaip sunku patikėti, kad kiti vaikučiai ramūs, nors tokių ir matei, labai surezonavo su mano patirtimi. Iki šiol negaliu pamiršti, kai pamačiau, kad draugės mažylis tiesiog ramiai valandą laiko guli ant kilimėlio, retkarčiais pakalbinamas, bet iš esmės gali pamiršti, kad turi vaiką. Tada kilo mintis, kad nors motinystės patirtys ir labai panašios, mus suartina, bet tuo pačiu jos ir tokios skirtingos. Ir tikrai nevisos mamos gali atjausti viena kitą, nes motinystės patirtys gali ir stipriai skirtis.
Tu klausi, ,,ar normalu, kad noriu antro vaiko, nes tikiuosi patirti kitokią motinystę?“ Taip, tai NORMALU. Normalu norėti patirti tai, ko nepatyrei. Bet čia svarbus kitas klausimas, ar tu esi jau pasiruošusi antram vaikui? Ar tai tik noras pabandyti laimėti loterijoje: ramus, neramus, ramus, neramus?
Būtų gerai, kad gyvenimas būtų taip lengvai nuspėjimas ir loterija turėtų tik du variantus, bet vaikelis gali gimti ir su negalia, būti dar neramesnis, gali turėti kitų problemų, kurias sunku numatyti. Taigi, kyla klausimas, ar tu esi pasiruošus dalyvauti dar kartą pilnoje, nenuspėjamoje loterijoje šiuo metu? Ar norisi tik sau, ar dar kažkam įrodyti, kad aš nusipelniau motinystės su daugiau ramybės ir džiugesio negu dabar?
Būk sau nuoširdi, ar turi pakankamai psichologinių, fizinių ir materialinių resursų antram vaikui? Ar ir mano vyras jau nori antro vaiko? Ar jis jau pasiruošęs?
Jei atsakymas taip – pirmyn. Bet jei daugiau abejonių, nerimo – gal verta neskubėti. Gal verta susistelkti į savo resursų atstatymą ir poreikių tenkinimą.