Kamuoja pavydas :(( Pirmagimis, pirmieji metai buvo žiauriai sunkūs, nuolatinis žindymas, nuolatinis vaiko buvimas ant rankų, bemiegės naktys, vaikas neramus, neįmanoma niekam palikt nes pastoviai žinda, sunku. Dabar viskas jau lengvyn, pradėjau džiaugtis motinyste, vaikas labai aktyvus, bet tuo pačiu nu žiauriai smagus. Jau 1,5 metų ir tik dabar pradėjau vėl sportuoti, kartais paliekam mažiuką tėvam bet ir tai tik keliom valandom, ilgesniam laikui nesiryžtam, nes dar šiek tiek žindau, bet jau vis tiek gyvenimas gerėja. Dabar draugė turi mažiuką 3mėnesių, vaikas išmiega naktį 12val neprabudęs, šiaip labai ramus vaikutis + valgo mišinuką, tai drąsiai paliekamas seneliam o tėvukai lekia jau į klubelį kartais prasiblaškyt. Tikrai džiaugiuosi už draugę, kad toks ramus ir lengvas vaikas ir žinau, kad negalima vaikų lyginti tarpusavy, nu bet žiauriai pavydžiu, kad jai taip easy. Ir atrodo ji niekad nesupras manęs, nes o kaip gi tas vaikas toks neramus gali būt, o aš niekaip nesuprantu jos, ir atrodo vis bandau prie kažko prisikabint, kad o gal ir jai kažkur vis dėlto sunku.. ;// nenoriu prarast draugės, bet nors atrodo abi turim vaikų, bet tuo pačiu jie tokie skirtingi, kad atrodo nėra ir nieko bendro. Ką daryt, kad tas pavydas taip negraužtų??
Išpažintį komentuoja psichologė Romena Kačinienė:
Pavydas labai įdomus jausmas - socialiai nepriimtinas ir nepatogus, tačiau labai geras testas išsiaiškinti, ko mes alkstame, ko mūsų gyvenime trūksta ir apie ką svajojame. Todėl vertėtų savęs paklausti, ko iš tiesų pavydite savo draugei? Ką ji turi, ko neturite jūs? Turėdama ramų vaikutį ji gali veikti ką? Gal ir jūs galėtumėte daryti šiek tiek daugiau to, ko ilgitės? Galbūt gailite, liūdite atiduoto laiko, prarastų galimybių, laisvės? Kas už tai atsakingas? Žinoma, yra įvairaus temperamento, įvairios sveikatos vaikų, tikrai ne visos mamos turi vienodą laisvę rinktis, tačiau tik moteris yra atsakinga už tai, kaip įsipatogina savo gyvenime su tuo komplektu, kurį turi. Kai atrasite, pavadinsite savo poreikius, atlėgs pavydas draugei ir taps lengviau bendrauti. Juk iš tiesų ne ant jos pykstate, bet ant situacijos, kurioje atsidūrėte.